Kino kursai „Kino skonis“ 04 11 - 05 11

Geriausi filmai, kaip ir žmonės, nenori, kad į juos būtų tiesiog žiūrima, jie nori būti matomi. O tam, kad pradėtum kažką matyti, reikia žymiai daugiau pastangų, negu tiesiog žiūrėti. Kursų metu bus nagrinėjami pagrindiniai kiną sudarantys elementai, jų vieta filme ir techninės kūrybinio kino proceso subtilybės. Perpratus šiuos elementus, kino menas įgis daugiau spalvų, o tai padės žiūrovui susikurti unikalų filmo potyrį. Paskaitų ciklą „Kino skonis“ sudaro 10 paskaitų, kurių metu pažvelgsime ne tik į klasikinį, bet ir į šiandieninį nepriklausomą, bei populiarųjį kiną. Pasistengsim kad atrastumėte savo mėgstamuose (ar nekenčiamuose) filmuose ką nors naujo, ką nors įdomaus ir ką nors įkvepiančio. Kursų tikslas yra įkvėpti jus į ekraną žiūrėti kitaip ir ten atrasti daugiau.

Paskaitos rekomenduojamos pradedantiesiems ir kiną norintiems atrasti mėgėjams, tačiau laukiami ir entuziastingi kino žiūrovai bei pradedantieji kūrėjai.

  • Kursai vyks 2017 m. balandžio 11 – gegužės 11 d. antradieniais ir ketvirtadieniais 19:30 val.
  • Ciklą sudaro 10 paskaitų.
  • Paskaitos trukmė – 90 min.
  • Abonementinio bilieto kaina – 60 Eur.
  • Abonementus kviečiame įsigyti iš anksto, nes vietų skaičius kursuose ribotas. Tai galite padaryti kino teatro kasoje bei Tiketoje.
  • Kursus veda kino mėgėjas Justinas Dadonas.

Detali kino kursų programa:

04 11 | SIUŽETAS IR STRUKTŪRA

Kiekvienas filmas prasideda nuo scenarijaus. Kaip tekstas virsta vaizdu? Kuo pasakojimas kine skiriasi nuo pasakojimo literatūroje? Pažvelgsime į įvairias pasakojimo struktūras, jų atsiradimą ir pagrindinius siužetų elementus filmuose. Taip pat nagrinėsime filmus, kurie prieštaravo nusistovėjusiems struktūros principams.

 

04 13 | KINO JUDĖJIMAI

Kino istorijai įtaką darė daugybė skirtingų judėjimų, kurie įnešė naujus stiliaus, struktūros, technikos, formos elementus. Kas yra italų neorealizmas, Naujoji banga Prancūzijoje ir kaip gimė vokiečių ekspresionizmas? Panagrinėsime jų svarbą kino istorijoje bei ryškius atgarsius šiandieniniame kine.

 

04 18 | KINO KULTŪROS

Kiekvienos šalies kultūra yra savita. Tai stipriai juntama ir kine. Nesvarbu, koks tolimas tai yra kraštas, ar kokie svetimi atrodo ten gyvenantys žmonės, kinas turi nepaprastą gebėjimą parodyti, kokie panašūs ir kartu skirtingi visi esame. Paskaitos metu pasigilinsime, kokie elementai ir siužetai yra būdingi specifinėms šalims bei regionams. Kuo skiriasi ir kuo panašus yra Japonijos, Honkongo, Indijos, Irano, Europos ir Amerikos kinas?

 

04 20 | SCENOGRAFIJA

Kaip kine kuriami pasauliai, aplinka ir vaizdas? Kaip veikėjo aplinka ir jos detalės gali mums perduoti informaciją apie jo emocijas ir charakterį? Kartais pažvelgus į veikėjo aplinką ar drabužius, galima sužinoti daugiau nei žiūrint į jo akis. Tai ne atsitiktinumas, o sudėtingas ir subtilus kino meno elementas. Čia nagrinėsime filmus, kuriuose scenografija atlieka tokį patį svarbų vaidmenį kaip ir aktoriai, įkūnijantys personažus.

 

04 25 | KINEMATOGRAFIJA

Kamera ir šviesa yra pagrindiniai techniniai įrankiai kine. Kaip jie naudojami istorijos pasakojimui sustiprinti? Nors kino kamera ir jos lemiami elementai techniškai yra itin sudėtingi, geriausi operatoriai geba jais naudotis tartum teptuku ant drobės. Dažnai operatoriai ir režisieriai turi savo kinematografinę stilistiką, kuri padeda sukurti būtent jiems unikalų vaizdo pasaulį.

 

04 27 | KAMEROS JUDESYS

Kiekviena kameros pozicija turi prasmę, o kiekvienas jos judesys – aiškų tikslą. Kartais jis netgi kalba garsiau už veikėjų dialogą. Kino kamera turi savo nepaprastą choreografiją, kuri išties prilygsta šokiui, kuriame kiekvienas judesys pasakoja istoriją. Kaip režisieriai ir operatoriai geba suteikti kameros judesiui tokią stiprią reikšmę?

 

05 02 | FILMO GARSAS

Nepaprastai daug to, ką matome kine, iš tiesų tik girdime. Kaip kine atsirado garsas ir ką jis įnešė? Daugelis mato kiną kaip vizualųjį meną, tačiau garsas yra neatskiriama, o kartais netgi svarbesnė jo dalis. Aptarsime skirtingus muzikos vaidmenis kine kontrastų kūrimui, emocijų sustiprinimui, vidinės būsenos nusakymui.

 

05 04 | MONTAŽAS

Filmo montavimo metu galima kardinaliai pakeisti visą jo esmę. Tai filmo kūrimo procesas, kuriame dalyvauja mažiausiai žmonių, tačiau jis turi nepaprastai didelę galią. Panagrinėsime, kaip skirtingos montavimo variacijos gali iš esmės pakeisti filmą, ir pažiūrėsime į pavyzdžius, kuriuose montažas atliko ypatingai svarbų vaidmenį.

 

05 09 | DOKUMENTIKA

Vis labiau nykstanti riba tarp realybės ir fikcijos naikina ir ribas tarp dokumentikos, bei vaidybinio kino. Kur baigiasi dokumentika ir prasideda vaidybinis kinas? Kaip forma gali padėti išreikšti sustiprintą realybę? Ar įmanoma pasiekti objektyvumą? Ar išvis jo reikia? Peržvelgę dokumentinio kino istoriją bei jo formos evoliuciją atsakymų tikriausiai rasime nedaug, tačiau galbūt imsime labiau kvestionuoti matomą turinį – o tai yra didelis žingsis kino suvokimo link.

 

05 11 | ANALIZĖ

Paskutinė kursų paskaita bus skirta medžiagos apibendrinimui. Jos metu išanalizuosime keletą scenų pasiremdami būtent kurso metu įgytomis žiniomis. Pažvelgsime kaip visi šie kino elementai sueina tam, kad papildytų vienas kitą bei sukurtų pilnavertį kino išgyvenimą. Paskutinė paskaita taip pat yra puiki proga paieškoti atsakymų į užsilikusius klausimus, tad nepamirškite atsinešti ir jų.