Kritikai apie filmą „Gyvenimas aukštybėse“: „Geriausia sekso scena kino istorijoje“

Paskelbta: 2019-04-09 | Autorius: Kino teatras „Pasaka”

Netrukus Lietuvos kino teatrus pasieks naujausias drąsios prancūzų režisierės Claire Denis kūrinys „Gyvenimas aukštybėse“ (High Life, 2018). Režisierė savo filmui pasirinko gerai žinomus, aktorius – savo kartos talentu vadinamą Robertą Pattinsoną ir prancūzų kino žvaigždę Juliette Binoche. Netikėtame mokslinės fantastikos filme susijungia kūniškumo, seksualumo, vienatvės, smurto ir kaltės temos. Tarp kritikų vertinamų aspektų dėmesio susilaukė ir sekso scenos. Pasak pastarųjų, šiame filme yra geriausia sekso scena kino istorijoje. Tačiau kuri – į tai sau atsakyti galės pats žiūrovas.

Kūniškumo apraiškų filme „Gyvenimas aukštybėse“ tikrai nemažai. Filmo veikėjai yra kaliniai, išsiųsti į kosmosą atlikti herojiškos misijos. Tačiau herojiškumą atrasti sudėtinga, nes čia viską užvaldę seksualiniai eksperimentai, smurtas, prievarta ir nuolatinis sekso troškimas. Kai esi uždarytas kosmoso bunkeryje, erotiškumas tampa vienintele varomąja jėga. Tad kaliniai nebevaldo savo lytinio potraukio ir siekia jį patenkinti bet kokiais būdais.

Tačiau lytinių santykių scenos daugiausia susijusios su Juliette Binoche įkūnijama veikėja Dibs. Ji vaidina  išprotėjusią mokslininkę, kuri atlieka keistus reprodukcinius eksperimentus. Visi kaliniai įtraukiami į juos ir tik stoiškasis Monte, kurio vaidmenį atlieka Robertas Pattinsonas, nesutinka dalyvauti šiuose bandymuose. Nepaisant to ir jis, nors pats to nepasirinkęs, yra įtraukiamas į gaivališkosios Dibs eksperimentus. O kur dar Tarptautiniame Toronto filmų festivalyje diskusijas sukėlusi scena, kai visiškai nuoga J. Binoche tenkina savo aistras tam pritaikytame kambaryje. Štai čia ir gimsta įdomiausios sekso scenos.

Tačiau tai nėra paprasta provokacija. Režisierė šiame filme tyrinėja žmogaus kūniškumo ir seksualumo ribas priešiškoje aplinkoje, panardindama tiek veikėjus, tiek žiūrovą kraujuje, seilėse, spermoje ir motinos piene. Tad kur yra ribos? Filme ne viena scena iškelia klausimą, ką galima laikyti išprievartavimu – jei neįvyksta tiesioginis fizinis susijungimas, ar kito asmens kūno išnaudojimas yra prievarta, ar ne?

Ribų klausimas iškyla ir, rodos, visai ne su žmogiškomis aistromis susijusioje scenoje, kai Monte savo dukrą moko žodžio „tabu“. Jau nuo pat vaikystės žmonės yra mokomi, kad kai kurie dalykai yra uždrausti, kas yra tinkamas ir netinkamas elgesys. C. Denis atskleidžia, kad visai nesvarbu, jog tai visai kita erdvė, žmonės vis tiek atsineša tai, ko yra išmokyti. 

Nors žemė čia labai toli, tačiau žemiškumas jaučiamas kiekvienoje filmo ląstelėje. Žmogiška moralė ir vertybės atsiskleidžia geriausiai tada, kai jaučiasi trūkumas – mažoje erdvėje, kur žmonės turi vienintelį tikslą – išgyventi ir neišprotėti. „Gyvenimas aukštybėse“ – ten kur vienatvė ir tuštuma susijungia su nepatenkintais poreikiais ir brutalia aistra. Tada kyla smurtas, prievarta ir agresija.

Drąsus ir neįprastas filmas „Gyvenimas aukštybėse“ Lietuvos kino teatruose nuo balandžio 12 d.

 

Kitos naujienos: