W. Smithą pakerėjusioje veiksmo dramoje kambarys apsivers 360 laipsnių kampu

Paskelbta: 2018-05-10 | Autorius: Kino teatras Pasaka

„Norėjau sukurti istoriją, kurią žiūrėdami žmonės savęs nuolat klaustų: ar turėčiau patikėti tuo, ką matau ekrane, ar ne?“ – apie nenutrūkstamo veiksmo, mistikos ir specialiųjų efektų pilną dramą „Jupiterio mėnulis“ („Jupiter’s Moon“) sako vengrų kino ir teatro režisierius Kornélis Mundruczó. Kanų kino festivalyje pristatyta juosta sužavėjo žiuri narį amerikiečių aktorių Willą Smithą, kuris filmą pavadino „asmeniniu konkurso favoritu“. Filmo premjera Lietuvoje – šį penktadienį, gegužės 11 dieną.

 „Šį pasakojimą absoliučiai įsimylėjau. Užaugau labai religinguose namuose, todėl viską, kas vyksta ekrane, puikiai supratau, visą laiką buvau kartu su filmu. Jis fantastiškas ir vienas iš tų, kuriuos nuolat žiūrėčiau“, – pagyrų negailėjo aktorius ir juokdamasis pridūrė, kad demokratija kartais užknisa, kadangi jo pamėgtas kūrinys Kanuose visgi liko be prizų.

„Jupiterio mėnulis“ pasakoja apie jauną imigrantą Arjaną, kuris, mėgindamas nelegaliai kirsti Vengrijos sieną, yra pašaunamas patrulių ir netikėtai supranta galintis levituoti. Atvežtas į pabėgėlių stovyklą Arjanas pasprunka padedamas gydytojo Sterno. Šis nori pasipelnyti iš nežemiškų galių turinčio jaunuolio, tačiau ant kulnų jam mina nuožmus stovyklos direktorius Laslas. Prasideda gaudynės.

Filmas išsiskiria ne tik originaliu žvilgsniu į aktualią pabėgėlių krizės temą, tačiau ir sudėtingais techniniais ir meniniais sprendimais – nuo levituojančio pagrindinio herojaus ir dinamiškos bei judančios operatoriaus kameros iki 360 laipsnių kampu apsiverčiančio kambario. Pastarąjį efektą menininkas panaudojo ir spektaklyje „Gyvenimo imitacijos“, kurį Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti pernai „Sirenų“ festivalyje.

Mundruczó prisipažįsta siekęs, kad žiūrovas pasakojimą pirmiausiai pajustų ne intelektualiai, bet fiziškai.

„Norėjau parinkti tokią kino kalbą, kuri perteiktų chaosą, įtampą ir spaudimą, kuriuos Budapešte šiuo metu jaučiu kiekvieną dieną. Kamera ir aktoriai nuolat juda, todėl nėra laiko sustoti ir mąstyti“, – viename interviu aiškina autorius.

Režisieriaus vartojamą kino kalbą giria ir kino kritikai. „Pusiau socialinė drama, pusiau magiškasis realizmas, ši vengriška imigrantų drama yra tiesiog vizualinė puota“, – rašo portalo „Time Out“ kino apžvalgininkas Alexas Godfrei.

„The Guardian“ kino kritikė Simran Hans filmą vadina „ambicingu ir pramoginiu mokslinės fantastikos eksperimentu“, o žurnalo „Little White Lies“ kino kritikas Davidas Jenkinsas vengrų režisierių mato kaip idealų kandidatą kitam Holivudo filmui apie superherojus. Panašu, kad kūrėją jau paviliojo JAV kino industrija – šiuo metu K. Mundruczó kuria veiksmo dramą su Bradley Cooperiu.

 

Kitos naujienos: