Filmas „Apsimetėliai“: moderni architektūra kaip atšalusių jausmų metafora

Paskelbta: 2017-06-09 | Autorius: Kino Pasaka

Architektūra kine atlieka svarbų vaidmenį ir svariai prisideda perteikiant tam tikrą emociją, nuotaiką, idėją. Kartais ji tampa laikmečio, jam būdingos pasaulėjautos ir žmonių savivokos ženklu, reprezentuoja svarbiausias to meto politines, socialines, ekonomines tendencijas. Sunkiai įsivaizduotume italų neorealizmą be dykrose iškylančių, senąsias tradicijas pasiglemžiančių skurdžių daugiabučių kvartalų ar Michelangelo Antonioni pasimetusius, susvetimėjusius personažus be juos supančio ir nerimą keliančio modernaus urbanistinio kraštovaizdžio.

Kartais kine gyvenamoji aplinka tampa tokia svarbi, kad ją galima laikyti ne tik fonu, kuriame skleidžiasi filmo naratyvas, bet kone savarankiškai veikiančiu personažu. Vienas tokių filmų – jauno estų režisieriaus Vallo Toomla debiutinis darbas Apsimetėliai“ (Teesklejad, 2016).

Santykių krizę išgyvenanti jauna Anos (Mirtel Pohla) ir Juhano (Priit Võigemast) pora nutaria praleisti atostogas prabangiame pajūrio name, kurį užleido pasiturintys draugai. Atvykę jie randa žalumos apsuptą, beveik ant jūros kranto įsikūrusį modernų, stilingą būstą. Tačiau komfortiškai ilsėtis jiems neleidžia po sudėtingo sprendimo santykiuose atsivėrusios žaizdos.

Filmo anonsas: 

Modernus minimalistinis interjeras pabrėžia veikėjų susvetimėjimą. Elegantiška, bet sterili erdvė tampa paveikia sutrūkinėjusių santykių metafora. Ana ir Juhanas nebemoka būti kartu, spontaniškai džiaugtis vienas kito draugija. Anai pradėjus painų apgaulės ir manipuliacijų žaidimą namas virsta grėsmingu stikliniu labirintu, kuriame realūs žmonės, daiktai ir jų atspindžiai ima lietis ir painiotis, o veikėjų identitetai keičiasi jiems užsidedant vienokią ir kitokią kaukę.

Kino festivalio „Kino pavasaris“ metu Lietuvoje viešėjęs ir filmą pristatęs režisierius pasakojo, jog ilgai svarstė, ar rinktis modernistinį pastatą dėl neišvengiamai kylančių asociacijų su kitais panašią tematiką nagrinėjančiais filmais, kuriuose moderni architektūra pasitelkiama kaip susvetimėjimo iliustracija. Vis dėlto, po ilgai užtrukusių paieškų galiausiai rasta Suurupi vila atitiko visus filmo kūrėjų lūkesčius.

Suurupi vila, įsikūrusi šiaurinėje Estijos dalyje, suprojektuota Emil Urbel, garsaus šiuolaikinio estų architekto. Ji buvo vienu iš šimto estiškų pastatų, pristatytų 2010-tais metais vykusioje XII-toje Venecijos architektūros bienalėje.

Nuo birželio 9 d. filmą bus galima pamatyti kino teatre „Pasaka“ ir Ozo kino salėje Vilniuje, kino teatre „Romuva“ Kaune, „Garsas“ Panevėžyje, „Spindulys“ Marijampolėje, „Minija“ Gargžduose, „Naglis“ Palangoje ir Ukmergės kultūros centre bei internete www.epasaka.lt

Filmą remia Lietuvos kino centras.

Kitos naujienos: