Noir’iškame filme „Atragalas“ atgimsta maištinga dainininkę Patti Smith įkvėpusi herojė

Paskelbta: 2016-11-24 | Autorius: Kino Pasaka

Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ žiūrovai turės progą išvysti Brigitte Sy dramą „Astragalas“ (L’Astragale, 2015), pastatytą pagal to paties pavadinimo 1965 metų autobiografinį Albertinos Sarrazin romaną. Gaivališka proza, akimirksniu pavertusi dramatiško likimo autorę žvaigžde, atgyja įspūdingos kinematografijos pasakojime, balansuojančiame tarp noir ir prancūzų Naujosios bangos filmų estetikos.

Astragalas – tai čiurnos kaulas, kurį susilaužo pagrindinė filmo veikėja, nušokusi nuo trisdešimties pėdų aukščio tvoros. Vos devyniolikos sulaukusi Albertina (Leila Bekhti) spruko iš kalėjimo, į kurį už ginkluotą apiplėšimą pateko septyneriems metams. Sužeistą merginą randa ir išgelbsti Žiuljenas (Reda Kateb), pats turintis nemalonumų su teisėsauga ir besiverčiantis nelegalia veikla. Kartu jie patraukia į Paryžių, kuriame prasideda meilės, aistros, laukimo ir slapstymosi istorija. Talentinga mergina gydosi kūno bei širdies žaizdas ir kamuojama ilgesio rašo poeziją.

 „Atragalas“ buvo vienas mėgstamiausių amerikiečių dainininkės, poetės Patti Smith kūrinių. „Ar aš būčiau sugebėjusi laikytis taip išdidžiai ir sutikti priešiškumą su tokiu moterišku ryžtu be Albertinos kaip mano gidės pagalbos? Ar mano jaunystės eilėraščiai būtų turėję tiek kandumo be „Astragalo“, kaip mane vedusios knygos?“ – klausė Patti Smith, parašiusi pratarmę vienam iš romano leidimų. Nenuostabu, jog menininkę, kurios pačios darbuose dera rokas ir poezija, taip patraukė ši rašytoja, kuri dėl savo prieštaringo gyvenimo ir kūrybos trajektorijų neretai apibūdinama kaip moteriškoji Jeano Genet – už įstatymo ir įprastų meno kanonų ribų gyvenusio bei kūrusio genijaus – versija.

Atmosferiškas, subtilus, į detales orientuotas „Atragalas“ lyginamas su septintojo dešimtmečio Jeano-Luco Godardo ir Philippe‘o Garrelio darbais. Su pastaruoju Naujosios prancūzų bangos estetikos tradicijas tęsiančiu režisieriumi bendradarbiavusi Brigitte Sy susilaukė dviejų vaikų – Louiso Garrelio ir Esther Garrel, kuriuos abu išvystame ir šiame filme.

Filmo anonsas: 

Filme, kaip ir knygoje, sutinkame kompleksišką, stiprų moterišką charakterį. Albertina papildo sprunkančių nusikaltėlių, moterims primetamų tradicinių seksualinių normų nepaisančių personažų galeriją. Ji lygiavertiškai atsistoja šalia tokių veikėjų kaip Bonnie (Bonnie and Clyde, 1967) ar Annos Karinos įkūnyta mąslioji Nana filme „Gyventi savo gyvenimą“ (Vivre sa vie, 1962). „Atragalas“ – poetiškas ir tuo pačiu nuosaikiai realistiškas jausmingos, drąsios už savo laisvę ir meilę kovojančios moters portretas, patiksiantis visiems, pasiilgusiems subtilaus retro stiliaus kino.

Filmas rodomas Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ metu.  Įvyks du seansai – lapkričio 26 ir gruodžio 2 d. kino teatre „Pasaka“. Daugiau informacijos www.serseliafam.lt ir www.kinopasaka.lt

Festivalio klipas:

Kitos naujienos: